Apžvelkite įvairių mokymosi stilių analizės ir aprašymo būdus, pvz., vizualinio-garsinio-kinestetinio, kairiojo / dešiniojo smegenų pusrutulio, keleto gebėjimų. Dirbdami grupėse aptarkite įvairius mokymosi stilius.

Patarimas. Individualus darbas kompiuteriu leidžia mokiniams pasirinkti darbo su informacija būdus, kurie atitiktų jų mokymosi stilių. Mokiniai gali naudoti teksto skaitymo programas, garsą ir vaizdą, kad vienu metu gautų naują informacijoą. Savo mokymosi demonstravimui jie gali naudoti įvairiausius technologinius įrankius.

1. Pasiskirstykite į grupes po tris asmenis. Tegul kiekviena grupė perskaito ir aptaria skirtingas mokymosi stilių struktūras:

• vizualinio-garsinio-kinestetinio,
• kairiojo / dešiniojo smegenų pusrutulio,
• keleto gebėjimų.

1. Eikite į „Intel® Education“ Efektyvių projektų kūrimo šaltinį: apsilankykite: http://www.intel.com/content/www/us/en/education/k12/project-design.html
2. Pasirinkite Mąstymo įgūdžiai (Thinking skills) .
3. Pasirinkite Mąstymo struktūros (Thinking frameworks).
4. Pasirinkite Mokymosi stiliai (Looking at Thinking).
5. Perskaitykite medžiagą apie Jums paskirtą mokymosi stilių.
6. Skaitydami informaciją, parenkite, o vėliau pateikite santrauką grupei. Aptarkite grupėse, kaip ši mokymosi stilių apžvalga gali paveikti mokinių poreikių patenkinimą Jūsų kuriamame mokomajame projekte:

• Vizualinis-garsinis-kinestetinis

• Kairiojo / dešiniojo smegenų pusrutulio

• Keleto gebėjimų

Siekis įtraukti į mokymosi procesą visus mokinius su įvairiomis mokymosi galimybėmis dažnai tampa iššūkiu mokytojams. Tačiau mokymosi diferencijavimas, kuriuo stengiamasi patenkinti visų lūkesčius, gali pagerinti visų mokinių mokymosi pasiekimus.

Patarimas. Individualus darbas kompiuteriu padeda diferencijuotam mokymuisi:

• Leidžia specialiųjų poreikių mokiniams prieiti prie jiems sukurtų užduočių ir informacijos, bendrauti su žmonėmis, kurie gali jiems padėti, naudotis darbą palengvinančia technine ir programine įranga.
• Visi, kurių mokymosi kalba nėra gimtoji, gali gauti informaciją savo gimtąja kalba, mokytis turinio ir kalbos vienu metu.
• Gabesni ir talentingesni mokiniai gali neapsiriboti visai klasei pagal bendrą jos lygį pateikiama medžiaga. Jie turi prieigą prie informacijos ir įrankių, kurie atitinka jų tikslus, interesus ir gebėjimus.

Visų mokinių poreikių patenkinimas reikalauja kruopštaus pasirengimo ir planavimo. Visiems mokiniams reikia tinkamo pagrindo, kad jie galėtų pasitikėti savimi ir nebijotų rizikuoti, siektų būti savarankiški. Sunkiai besimokantiems mokiniams, tiems, kuriems mokymo kalba nėra gimtoji, išskirtinių gabumų mokiniams reikia visiškai skirtingos pedagoginės pagalbos. Dalį šios diferencijuotos pagalbos gali užtikrinti IKT. Peržiūrėkite medžiagą Šaltinių skirtuko skyriuje Diferencijavimas. Ten rasite informacijos apie visų mokinių lūkesčių patenkinimą, tuomet apgalvokite, kaip galėtumėte panaudoti tas strategijas savo pamokoje:

Paimkite savo mokomojo projekto planą ir parašykite strategijų, kurias naudosite mokymosi diferencijavimo pritaikymui, juodraštį.

Papildymas.

Diferencijavimo ir IKT panaudojimo klausimynas gali padėti Jums įvertinti būdus, kuriuos jau naudojate savo klasėje. Šis savęs vertinimas gali padėti Jums užbaigti šią veiklą. Apklausa yra Šaltinių skirtuko skyriuje Diferencijavimas.

Kitaip nei apibendrinamasis vertinimas, kuris naudojamas mokymosi ciklo pabaigoje, siekiant informuoti mokinius, tėvus ir mokytojus, kaip sėkmingai buvo pasiekti mokymosi tikslai, formuojamasis vertinimas formaliais ir neformaliais būdais vyksta viso projekto įgyvendinimo metu. Formuojamasis vertinimas yra efektyviausias, kai:

• mokiniai mato labai aiškų vaizdą, ko turi išmokti, kokį rezultatą turi pasiekti;
• mokiniai gauna nuolatinę grįžtamąją informaciją apie savo pažangą, siejamą su mokymosi tikslais;
• mokiniai patys vertina savo pažangą;
• mokytojas pateikia nurodymus etapais, žingsnis po žingsnio ([Nuorodos]Black & Wiliam, 1998)

Patarimas. Tyrimai rodo, kad mokinių individualus darbas su kompiuteriu pagerina organizacinius įgūdžius. Padėkite mokiniams ugdytis šiuos įgūdžius, mokykite juos mokytis, naudojant kompiuterį, taip pat mokykite stebėti savo mokymosi pažangą ([Nuorodos]Jackson, 2004).

Kai kurių autorių nuomone, negalima paneigti formuojamojo vertinimo poveikio mokinių mokymuisi. 1998, ([Nuorodos]Black and Wiliam), peržiūrėjo 21 studiją ir apie 580 straipsnių apie formuojamojo vertinimo įtaką mokinių pasiekimams. Jie padarė išvadą, kad „inovacijos, kurios stiprina formuojamojo vertinimo praktiką, užtikrina žymiai geresnius mokymosi pasiekimus“ (9 psl.). Nors šios rūšies vertinimai pagerina mokinių mokymąsi nuo darželio iki universiteto ([Nuoroda]Black et al., 2003), tyrimai rodo, kad silpnai besimokantiems formuojamasis vertinimas yra naudingesnis ([Nuorodos]Black & Wiliam, 1998).

Į mokinį orientuotame mokymo procese mokytojai vertina mokinius, mokiniai vertina vienas kitą, tačiau, galiausiai, mokiniai vertina patys save. Kai mokiniai vertina savo mąstymo procesus ir savo kuriamus produktus, jie ieško ne tik klaidų. Jie, kaip teigia [Nuorodos]Wiggins (1990), „nustato standartus, pagal kuriuos bus vertinama jų veikla ir produktai“. Formuojamasis vertinimas suteikia mokiniams galimybę konkrečiai mąstyti apie savo darbo kokybę ir procesą, leidžia keisti mokymosi strategijas. Taip besimokydami mokiniai greitai pastebi savo pažangą.

1. Daugiau apie Formuojamasis vertinimas mokinių savivaldumo ugdymą skaitykite Šaltinių skirtuko skyriuje Vertinimas.
2. Papildomą informaciją apie Projektų vertinimą skaitykite šaltinyje: http://www.intel.com/content/www/us/en/education/k12/assessing-projects.html
3. Pasirinkite Apžvalga ir nauda (Owerview and Benefits).
4. Pasirinkite Formuojamasis vertinimas (Formative assessment).
5. Peržiūrėkite pavyzdį (Case study), esantį antro pažymėto laukelio dešinėje, ir pasirinkite Jus dominančią mokinių amžiaus grupę.
6. Dokumentą parsisiųskite ir išsaugokite savo Projekto medžiagos aplanko aplanke Šaltiniai.
7. Pažymėkite vertinimus, kuriuos rasite pasirinktoje studijoje.
8. Įterpkite komentarus, įskaitant ir klausimus, sąsajas su savo patirtimi, idėjas, kurias norėtumėte išbandyti savo mokykloje.
9. Aptarkite keletą savo komentarų su kolega.

Sukurkite vertinimą, kuris padės mokiniams mokytis, pvz., tokį, kuris palaiko savivaldumą, savęs vertinimą ar refleksiją. Jei reikia, „Intel® Education“ Vertinimo projektų (Assessing project) tinklalapyje http://www.intel.com/content/www/us/en/education/k12/assessing-projects.html pasirinkite Išbandyti (Try it), tuomet Demo, kad peržiūrėtumėte vertinimo bibliotekoje pateiktus vertinimo pavyzdžius, kuriuos galėsite panaudoti kaip šabloną, pritaikydami savo poreikiams.

Mokinių lūkesčių įvairovės palaikymas

Diferencijuojant mokymą, labai svarbu nustatyti tinkamus iššūkius (pagal žinių lygį, mokymosi poreikis, gebėjimus) ir pasinaudoti mokinių sukaupta mokymosi patirtimi. Diskutuodami pagalvokite apie tuos iššūkius, kurie skatintų mokinius išplėsti savo mokymąsi, skatintų naujas idėjas.

Daugelis mokinių sunkiai pereina nuo savo vaidmens „tradicinėje“ klasėje, kur labiausiai orientuojamasi į pratimų atlikimą, atsakinėjimą į mokytojo klausimus, testų atlikimą ir pasyvų mokymosi vaidmenį, prie naujo vaidmens, kuris nukreiptas į jį - į jo žinias, gebėjimus, patirtį. Toks mokymosi būdas nukreiptas į atviro tipo klausimus, išskirtines užduotis. „Mokiniai, kurie užaugo pripratę būti tik stebėtojais arba „miegančiais pašaliniais“, priešinasi sunkesniam darbui, ypač kai toks pasyvus mokymasis yra įprastas“ ([Nuorodos]Black & Wiliam, 1998).

Tyrimai rodo, kad mokiniai geriausiai mokosi, kai mokytojai ugdo įgūdžius, moko turinio ir strategijų, kurių mokiniams reikia, norint atlikti užduotis. [Nuorodos]Lev Vygotsky (1978). Rusijos pedagogas ir mąstytojas pastebėjo, kad mokiniui kyla nesklandumų, kai jis vienas paliekamas spręsti problemą, tačiau mokiniui gali sektis kur kas geriau problemą išspręsti, jei duodami konkretūs nurodymai – tai vadinamoji „artimiausia vystymosi zona“. Ši zona šiek tiek viršija dabartines mokinio galimybes, bet tik tiek, kiek jis pajėgtų išmokti mokydamasis kartu su toliau pažengusiu, pvz., suaugusiuoju, mokytoju arba mokiniu. „Scaffolding“ terminą pirmą kartą panaudojo[Nuorodos]Jerome Bruner (1976), remdamasis Vygotskio „artimiausios vystymosi zonos“ modeliu. Pedagoginė pagalba mokantis (angl. Scaffolding ) iš vienos pusės suprantama kaip individualizuotas mokymas, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio turimą patirtį ir artimiausią vystymosi zoną, iš kitos pusės, teikiant toliau pažengusio pagalbą mokantis. Tai gali būti tiek suaugusiojo, tiek ir bendraamžio, tiek ir vyresnio mokinio pagalba, kuri dažniausiai apibūdinama kaip mokymasis bendradarbiaujant. Pedagogai kuria mokiniams pagalbinę medžiagą (kaip atramą statomam pastatui, nes Scaffold anglų kalboje reiškia atramą arba konstrukciją, kuri prilaiko statomą pastatą), kuri padėtų jiems sėkmingai atlikti užduotis. Ši metafora itin tinkama mokymuisi, kadangi, kaip ir statyboje atramų konstrukcijos, taip ir mokymosi pagalbos įrankiai, padedantys mokiniams mokytis, palaipsniui nuimami, kol mokinys savarankiškai gali atlikti sudėtingas užduotis.

Į projektinį mokymą orientuotose klasėse mokytojai pateikia nurodymus strategijose, kurių mokiniams reikia, norint pasiekti tikslą, bet nepalengvina užduočių. Esminė mintis – padėti mokiniui ir nesumažinti poreikio pačiam susikurti tvirtus pagrindus. Kartais iš karto rasti tą sritį, kurioje mokiniai gali daryti didžiausią pažangą, yra sudėtinga. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mokinių kalbiniai įgūdžiai – jų galimybės skaityti, rašyti ir išreikšti savo žinias ir supratimą – gali būti mažiau išsivystę, nei jų akademinės žinios. Dėl šios priežasties mokytojui susidaro vaizdas, kad mokiniai sugeba mažiau, nei yra iš tikrųjų. Kiti veiksniai, pvz., socialinių įgūdžių trūkumas, taip pat gali iškreipti informaciją apie mokinių mokymąsi.

Grupelė edukologų ([Nuorodos]Bereiter & Scardamalia, 1987; [Nuorodos]Langer & Applebee, 1986) siūlo prasmingas užduotis, mokinių mąstymo strategijoms nustatyti:

• siūlo atliktos užduoties pavyzdžių, kuriomis mokiniai galėtų pasiremti atlikdami užduotis;
• siūlo nustatyti struktūras, kurios padėtų mokiniams stebėti savo pažangą;
• siūlo riboti pasirinkimo galimybę, kuriant projekto produktus;
• siūlo suteikti galimybę mokiniams mokytis naudojantis įvairiomis pateiktimis, pvz., schemomis, jas būtų galima detaliau aptarti ir išanalizuoti;
• siūlo mokyti ir skatinti mokinius naudoti žymeklius, kurie padėtų susikurti savo žinių sistemą.

Nedidelėje grupėje pasidalinkite įrankiais ir strategijomis, kuriais galite naudotis, kad palengvintumėte mokinių mokymąsi įgyvendinant Jūsų kuriamą mokomąjį projektą.

Papildymas.

Papildomos informacijos apie mokinių savivaldumo ugdymą rasite „Intel Education“ Projektų vertinimo (Assessing projects) šaltiniuose.

1. Apsilankykite: http://www.intel.com/content/www/us/en/education/k12/assessing-projects.html
2. Pasirinkite Apžvalga ir nauda (Owerview and Benefits).
3. Pasirinkite Formuojamasis vertinimas Formative assessment).
4. Pasirinkite Savivaldūs mokiniai (Self-directed learners).
5. Pasirinkite Grįžti į formuojamąjį vertinimą .
6. Pasirinkite Vertinimo strategijos (Assessment strategies).
7. Pasirinkite Savivaldumo ir bendradarbiavimo skatinimas (Encouraging Self-Direction And Collaboration).

Šablonai ir formos yra veiksmingi būdai išsaugoti ir formatuoti dokumentus (failus), kad jais galėtų naudotis kiti.

Šablonas yra pagrindinis dokumentas, kuriame yra iš anksto suformatuoti elementai, kurių negalima lengvai pakeisti. Šablone gali būti tekstas, grafika ir nustatymai, pvz., šriftai, meniu punktai, puslapių išdėstymas, specialus formatavimas ir stiliai, kuriuos norite naudoti panašiuose dokumentuose, pristatymuose ar leidiniuose. Šablonas kuriamas tokiu pat būdu, kaip ir kuriami kiti failai, tačiau išsaugomas specialiu būdu.

Teksto apdorojimo šablonai gali būti naudojami mokinių knygų aprašymams, laboratoriniams tyrimams, žurnalų įrašams, pamokų planams, laiškų formoms, atmintinėms, testams ir kitiems dokumentams, kuriems nuolat reikia vienodo formatavimo. Jei reikia, šablonai, naudojant naują programinę įrangą, gali struktūrizuoti mokinių darbą, tačiau tokių struktūrų naudojimas, augant mokiniams, turi mažėti.

Forma yra struktūrizuotas dokumentas, kuriame palikti tarpai informacijai įvesti. Formą galite naudoti kurdami momentinius vertinimus, testus, užduotis, apžvalgas ar klausimynus, kuriuos mokiniai užpildys kompiuteriu. Dokumentas, naudojantis formos laukus, nėra labai tinkamas mokiniams, kurie rašo juodraščius ar kuria formalų bendravimą, kadangi į formos lauką įvesto teksto klaidų patikrinti negalima.

Patarimas. Kai mokiniai užbaigia individualias elektronines užduotis, atsiranda galimybių jiems padėti. Pagalvokite, kaip pasinaudoti šios savybės privalumais, planuojant pagalbinę medžiagą mokinių individualiam darbui su kompiuteriu.

Dabar peržiūrėsite formų, šablonų ir dokumentų pavyzdžius, kuriais mokiniai projekto metu gali naudotis kaip mokomąja medžiaga. Nors kuriate vieno tipo pagalbines priemones, supraskite, kad mokiniai taip pat gali pakankamai veiksmingai naudotis viki (wiki) ir tinklaraščiais, kad dar labiau pagerintų savo mokymąsi.

Pavyzdiniai šablonai, formos ir dokumentai pateikiami Šaltinių skirtuko Pagalbos mokiniams skyriuje.

Pagalvokite, kuriuos šablonus, formas ar kitus dokumentus galėtumėte naudoti savo pamokoje, kad padėtumėte mokiniams mokytis.

Patarimas. Kurdami ar tobulindami pagalbinę medžiagą, galite pasinaudoti ankstesniais mokinių savivaldumo įsivertinimo rezultatais.

Matematinis raštingumas pagerina analitinį ir loginį mąstymą, be kurio neišsiversi įgyvendindamas(-a) bendrąsias programas. Apsvarstykite būdus, kuriais galėtumėte savo pamokoje taikyti matematikos žinias, nes matematika padėtų pagerinti mąstymo įgūdžius. Šaltiniai, skirti matematikos integravimui, yra Šaltinių skirtuko Matematikos pavyzdžių skyriuje.

Pasižymėkite mintis, kurias norėtumėte įtraukti į pagalbinę mokinių medžiagą.

Žengdami dar vieną žingsnį, pasirinksite vieną iš pateiktų galimybių, nes reiks kurti priemonę, kuria mokiniai naudosis kaip pagalbine medžiaga, įgyvendindami Jūsų siūlomą projektą:

1 galimybė. Dokumento kūrimas.

2 galimybė. Dokumento šablono kūrimas.

3 galimybė. Pateikties šablono kūrimas.

4 galimybė. Formos kūrimas.

Pastaba: Kurdami pagalbinę medžiagą savo mokiniams, pagalvokite apie (Veikla1)  Tomlinsono keturis mokymo diferencijavimo būdai.

Peržiūrėkite 6 modulio klausimus, apsvarstykite kilusias idėjas ir medžiagą, kurią galėtumėte panaudoti mokykloje. Pagalvokite apie savivaldų mokymąsi ir mokymosi turinio diferencijavimo galimybes.

Vykdydami kitų modulių veiklas, Jūs tobulinsite ir šiame modulyje sukurtus produktus, analizuosite savo mokomojo projekto įgyvendinimo strategijas ir efektyvias valdymo technologijas.

Apgalvokite šio modulio veiklas, įgūdžius ir požiūrį.

1. Atverkite savo asmeninį tinklaraštį, sukurkite naują įrašą pavadinimu 6 Modulio apžvalga, įrašą pradėkite tokiu tekstu:

Šio modulio medžiaga padėjo man galvoti apie mokinių savivaldų mokymąsi, apie mokymosi turinio diferencijavimą, todėl...

     2. Parašykite ir kitas įžvalgas, klausimus ar rūpesčius, kuriais norite pasidalinti su kitais.

Mokytojo ir mokinių vaidmenys į mokinį orientuotame ir projektais grįstame mokymo procese skiriasi nuo tradicinio, į mokytoją orientuoto mokymo proceso. Šiame etape Jūs apsvarstysite kompiuterinių technologijų galimybes palengvinant Jūsų ir mokinių vaidmenų kaitą. Tuomet suplanuosite pedagoginės pagalbos mokantis šaltinius, kurie padės jums pagalbininko mokantis vaidmenyje.

Pastaba. Atsižvelkite į skirtumą tarp pagalbinių priemonių mokiniams ir mokytojams. Priemones, kurios skirtos mokytojams, naudoja išskirtinai tik mokytojai. Pavyzdžiui, galite sukurti klasės viki, skirtą informacijos dalijimuisi su mokiniais ir tėvais, pristatymą, kuris modeliuoja mąstymo procesą, pateiktį, skirtą mokinių projektų pažangai sekti, arba internetinę apklausą informacijos rinkimui. Pagalbines priemones, skirtas mokiniams, pvz., projektų planus ar vertinimo kriterijų lenteles, naudoja tik mokiniai.

Pereidami nuo tradicinio mokytojo – žinių perteikėjo – prie pagalbininko mokantis vaidmens, turite patobulinti pedagoginės pagalbos mokiniams teikimo įgūdžius, kad padėtumėte mokiniams patiems mokytis. Panaudodami diferencijavimo ir technologijų panaudojimo klausimynus, įsivertinsite. Remdamiesi įsivertinimo rezultatais, planuosite pedagoginės pagalbos priemones mokiniams, kurias kursite 7 modulyje.

1. Atidarykite Diferencijavimo ir IKT panaudojimo klausimynas, esantį kortelėje Šaltiniai, skyriuje Vertinimas. Naudodami pirmajame stulpelyje esančius klausimus, atlikite greitą savęs vertinimą, klasės klimatą ir projektų įgyvendinimo strategijas, kurios palaiko į mokinį orientuotą mokymo strategiją.
2. Antrajame stulpelyje papildykite mintis, kaip kompiuterinės technologijos galėtų padėti Jums tapti geresniu pagalbininku mokantis ir mokymo procesą orientuotų į mokinį.

Pastaba. Jei norite papildomos informacijos, susijusios su perėjimu prie mokymo, orientuoto į mokinį, peržiūrėkite medžiagą apie pagalbos priemones kortelėje Šaltiniai, skyriuje Pagalbinė medžiaga.

[Nuorodos]Marzano, Pickering, ir Pollock „Veiksmingas mokymas klasėje“ (2001, p. 146), aptarkite mokymo strategijas, kurias mokytojai turėtų naudoti įvairiuose mokymo ciklo etapuose:

• pradžioje įtraukite strategijas išsikeldami mokymosi tikslus ir uždavinius;
• mokymo(si) proceso metu įtraukite strategijas į:
• mokymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo eigos stebėjimą,
• naujų žinių įgijimo motyvavimą,
• naujų žinių ir gebėjimų įtvirtinimą, peržiūrą ir taikymą;
• pabaigoje įtraukite strategijas, kurios padės mokiniams nustatyti mokymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo lygį.

Šios pagalbinės mokymosi strategijos palaiko mokymosi procesą ir sutampa su vertinimo strategijomis, aptartomis 2 modulyje. Peržiūrėkite toliau pateiktą medžiagą ir pagalvokite, kaip šios strategijos galėtų būti palaikomos kompiuterinėmis technologijomis.

Projekto įgyvendinimo pradžioje

Įrankiai mokymosi tikslų ir uždavinių nustatymui:

• Pristatymai, skirti smalsumui sužadinti ir mokinių klausimams struktūrizuoti.
• Pristatymai ar publikacijos, skirti mokomojo projekto lūkesčių ir terminų aptarimui su mokiniais ir/arba tėvais, kolegomis.
• Spausdintas mokomojo projekto planas, padedantis mokiniams suprasti ir prisidėti prie projekto lūkesčių, etapų ir terminų.
• Elektroninis bendravimas su tėvais per el. laiškus ar internetinius šaltinius siekiant identifikuoti ir išaiškinti projekto tikslus.

Projekto įgyvendinimo metu

Įrankiai, skirti pažangos stebėjimui:

• Pateiktys ar formos, padedančios stebėti kiekvieno mokinio ar grupės užduočių įgyvendinimą.
• Elektroninis bendravimas su tėvais per el. laiškus ar tinklo šaltinius informuojant apie mokinių pažangą.
• Pasitikrinimo lapų žymėjimas fiksuojant mokinių 21 a. įgūdžių ir turinio žinių naudojimą.

Įrankiai, skirti naujų žinių ir įgūdžių pristatymui:

• Internetiniai šaltiniai, pvz., vikis ar tinklaraščiai, skirti informacijos paieškai, su nuorodomis į informacijos šaltinius.
• Pristatymai, skirti pradinių žinių apžvalgai, naujoms sąvokoms ar kitiems projekto etapams.

Įrankiai, skirti žinių ir gebėjimų įtvirtinimui, peržiūrai ir praktiniam taikymui:

• Interneto šaltiniai, skirti pamokų ir veiklų archyvavimui, kad jas mokiniai galėtų peržiūrėti, pagalbinių priemonių, projekto įgyvendinimo instrukcijų ir bendradarbiavimo priemonių teikimui.
• Pristatymai, skirti 21 a. įgūdžių ugdymui ar kasdienės projekto veiklos motyvavimui.

Projekto pabaigoje

Įrankiai tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimui:

• Internetinės apklausos, formos ar internetiniai šaltiniai, skirti apžvalgos klausimams ir naujų mokymosi tikslų nustatymui.
• Pristatymai su projekto užduotis atliekančių mokinių nuotraukomis ir diskusiniais klausimais galutinei projekto eigos apžvalgai.
• Skaičiuoklės ir formos, skirtos rinkti ir analizuoti mokinių duomenis.
• Internetiniai viki ir tinklaraščiai, skirti projekto rezultatų sklaidai.

Jei kurdami savo mokomojo projekto medžiagą bendradarbiaujate su kitais mokytojais, aptarkite, kaip šioje planavimo veikloje galite geriausiai veikti kaip komanda. Apgalvokite bendravimo tinklalapių naudojimą, pvz., Interneto bendradarbiavimo įrankiai, kurie pateikiami Šaltinių skirtuko Web 2.0/Bendradarbiavimo šaltiniai skyriuje.