7 modulis. IKT grįsta pedagoginė pagalba mokantis

Dabar, kai nustatėte mokymo(-si) tikslus ir vertinimo strategijas, galite sukoncentruoti dėmesį į mokinį orientuoto mokymo strategijas. Šiame modulyje aptarsime, kaip organizuoti mokinių veiklą projektinio mokymosi aplinkoje, kaip IKT pagalba pagerinti mokymosi praktiką. Jūs galėsite sukurti tekstinį dokumentą, pristatymą ar internetinį šaltinį, suplanuosite, kaip įgyvendinti projektą klasėje bei sukurti projekto valdymo priemones, kurios padės mokiniams naudotis IKT kituose mokomuosiuose projektuose.

Esminis klausimas

  • Kaip efektyviausiai galima pritaikyti IKT priemones, siekiant padėti mokiniams mokytis, vertinti mokymosi procesą bei rezultatus?

Modulio klausimai

  • Kaip sukurti į mokinį orientuotą mokymosi aplinką?
  • Kaip galima panaudoti IKT siekiant pagerinti mokymo(si) praktiką? Kaip efektyviai panaudoti IKT siekiant padėti mokiniams mokytis, vertinant mokymosi procesą ir rezultatus.

Tikslai

Dalyviai turi:

  • aptarti, kaip panaudoti įvairias apklausų technikas;
  • sukurti pristatymus, dokumentus, pateiktis ar internetinius šaltinius, kurie padėtų kurti į mokinį orientuotą mokymosi aplinką;
  • suplanuoti ir aptarti mokomojo projekto įgyvendinimo idėjas;
  • sukurti projekto valdymo priemones;
  • patobulinti mokomųjų projektų planus;
  • aptarti tai, kas išmokta;
  • įvertinti kuriamą mokomųjų projektų medžiagą;
  • rasti profesionalaus tobulėjimo ir technologinių šaltinių pedagogams.

Įrankiai

  • Teksto rengyklė.
  • Pateikčių rengyklė.
  • Skaičiuoklė.

Papildomi šaltiniai

Šiame modulyje naudojami šie dokumentai:

Klausinėjimas, skatinantis aukštesnio lygio mąstymą ir mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą

Pastaba. Kursų vadovas gali paprašyti pateikti šia tema idėjų vikio svetainėje, kad galėtumėte dalytis idėjomis įvairiose grupėse. Jūsų prisijungimo informacija pateikta Apžvalgos arba Prisijungimo informacijos dokumente, išsaugotame Projekto medžiagos aplanko aplanke Kurso_šaltiniai.

Mokytojui kalbant mažiau, o mokiniams – daugiau, klausimų vaidmuo pasikeičia. Pamokose, orientuotuose į mokytoją, mokiniai dažnai atsakinėja į klausimus, į kuriuos mokytojas žino atsakymus, ir itin retai patys juos užduoda. Į mokinį orientuotose klasėse mokymąsi visų pirma diktuoja ugdymo programa grįsti autentiški / originalūs klausimai, prasmingą veiklą susiejantys su mokymosi turiniu.

Mokinių tarpusavio sąveikos skatinimas ir palaikymas klausinėjant – vienas iš gero mokymo požymių. Diskusijoje aptarsite būdus, kaip susidoroti su šiuo iššūkiu pasitelkiant esmines idėjas ir žinias, įgytas šiame kurse.

Geri klausimai yra itin svarbūs norint išgauti mąstymą skatinančius atsakymus klasėje dirbant frontaliai, mažose grupėse ar individualiai. Efektyvus klausinėjimas įtraukia mokinius į produktyvias diskusijas, kurių metu atsiranda ir veikla, ir rezultatas, atspindintis sudėtingus mąstymo procesus ir gilesnį mokymosi turinio supratimą.

„Geri klausimai skatina įdomias ir alternatyvias pažiūras, leidžia sutelkti dėmesį į samprotavimus, kurių dėka gauname atsakymą ir jį giname, o ne apsiribojame fraze, kad atsakymas „teisingas“ arba „klaidingas“. Geri klausimai sukuria prasmingas jungtis tarp to, kas jau žinoma, išmokta, ir savo gyvenimiškos patirties“ (Wiggins & McTighe, 2005, p. 107).

Ankstesniuose moduliuose Jūs sukūrėte Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis (toliau – Bendrosios programos) grįstus klausimus savo kuriamam mokomajam projektui. Pagalvokite apie būdus, kaip galėtumėte panaudoti klausinėjimo technikas ir savo Bendrosiomis programomis grįstus klausimus, kad įtrauktumėte mokinius į projektinę veiklą ir skatintumėte jų mąstymą.

Pasidalykite į tris grupes, kiekvienoje grupėje aptarkite vieną iš šių klausimų, tuomet pasidalykite savo mintimis su visa grupe:

  1. Kokiais būdais galite panaudoti Bendrosiomis programomis grįstus klausimus pamokose ir mokomuosiuose projektuose?


Papildymas.

Norėdami gauti išsamesnę informaciją apie Programomis ir standartais grįstų klausimų naudojimą klasėje, galite peržiūrėti „Intel®” švietimo Efektyvių projektų planavimo šaltinius. Apsilankykite: http://www.intel.com/content/www/us/en/education/k12/project-design/design.html

  1. Pasirinkite Projektų planavimas (Planning projects).
  2. Pasirinkite Bendrosiomis programomis grįsti klausimai (Curriculum-Framing Questions).
  3. Pasirinkite Efektyvios apklausos praktikos (Effective Questioning Practices).
  4. Peržiūrėkite informaciją ir apie Programomis ir standartais grįstų klausimų panaudojimo pamokose ir projektuose būdus.

Kokiais būdais galite panaudoti klausinėjimą pamokose ir mokomuosiuose projektuose?

Papildymas.

Norėdami gauti informaciją apie mokymosi aplinkos, kurioje mokiniai užduoda klausimus ir į juos atsakinėja, kūrimo strategijas, galite peržiūrėti tinklalapį Efektyvių projektų planavimas(Efective project design):

  1. Apsilankykite: http://www.intel.com/content/www/us/en/education/k12/project-design.html
  2. Pasirinkite Mąstymo įgūdžiai (Thinking skills).
  3. Paskui pasirinkite Mokymas mąstyti (Teaching thinking).
  4. Pasirinkite Sukurkite mąstančios klasės aplinką (Creating a Thoughtful Classroom Environment ) nuorodą paragrafe.
  5. Peržiūrėkite informaciją ir pavyzdžius, kaip naudoti klausimus, skatinančius mokinių mąstymą.

Kaip projektinėje veikloje galite ugdyti aukštesnio lygio mąstymo įgūdžius? Kokių tipų klausimus, užuominas, struktūras galite naudoti skatindami mokinius mąstyti giliau, o ne kopijuoti-įklijuoti atsakymus?

Papildymas.

Norėdami gauti informaciją apie klausimų naudojimą klasėje, galite peržiūrėti tinklalapį Efektyvių projektų planavimas (Designing Effective Projects). Apsilankykite: http://www.intel.com/content/www/us/en/education/k12/project-design.html

  1. Pasirinkite Mokymo strategijos (Instructional strategies).
  2. Pasirinkite Klausinėjimas (Questioning).
  3. Peržiūrėkite mintis apie Detalizuojančius, hipotetinius ir aiškinamuosius klausimus bei Sokratiškus klausimus.

1 veikla. Pagalbinių priemonių planavimas

Mokytojo ir mokinių vaidmenys į mokinį orientuotame, projektais grįstame mokymo procese kinta. Kadangi mokytojai vis mažiau laiko praleidžia teikdami informaciją, jie turi būti organizuoti ir kūrybingi, kad užtikrintų, jog mokiniai supranta reikiamą turinį. Mokytojai į mokinį orientuotame mokymo procese klausosi mokinių ir stebi jų darbą, nepamiršdami mokymo tikslų. Įrankių, kurie padeda rinkti, interpretuoti ir naudoti informaciją apie mokinius, kūrimas gali padėti koncentruoti informaciją apie mokinių mokymąsi. Bedirbdami Jūs svarstysite, kaip technologijos gali palengvinti Jūsų ir mokinių perėjimą prie naujų vaidmenų.



1 etapas. JAV nacionaliniai švietimo technologijos standartai (NETS-T)

Tarptautinė švietimo technologijų bendruomenė (ISTE) nurodo mokytojams šešias technologijų standartų sritis (NETS-T), kurios „nustato fundamentalius modelius, žinias, įgūdžius, požiūrius ir kuriais mokytojai turėtų naudoti švietimo srityje taikydami IKT “ (2000).

Mokytojai IKT turėtų naudoti tam, kad

  • skatintų ir tobulintų mokymąsi,
  • didintų mokymosi veiksmingumą ir
  • skatintų kūrybiškumą.

Vykdydami šią veiklą, peržiūrėsite keletą idėjų, kaip sukurti projekto šaltinius, pavyzdinę medžiagą. Sužinosite apie įkėlimą, susiejimą ir dokumentų peržiūros įrankių naudojimą. Tuomet sukursite tekstinį dokumentą, pristatymą, skaičiuoklę ar internetinį šaltinį, kuris atitiks Jūsų mokomojo projekto poreikius.

JAV nacionaliniai švietimo technologijos standartai (NETS-T) ir mokytojų veiklos indikatoriai

  1. Įtraukite mokinius į realaus pasaulio problemų tyrimą ir sprendimą, kad jie galėtų pasinaudoti skaitmeniniais įrankiais ir šaltiniais (NETS-T IB).
  2. Skatinkite mokinių aptarimus, naudokite bendradarbiavimo įrankius ir atskleiskite, išryškinkite mokinių koncepcinį suvokimą ir mąstymą, planavimą ir kūrybos procesus (NETS-T IC).
  3. Plėtokite mokymosi aplinkas, naudodamiesi kuo įvairesnėmis technologijomis, nes jos leis visiems mokiniams siekti individualių žinių ir tapti aktyviais dalyviais, nustatant tiek švietimo tikslus, tiek permąstant mokymąsi, tiek ir vertinant pažangą (NETS-T IIB).
  4. Keiskite ir suasmeninkite mokymosi veiklas, prisitaikydami prie įvairių mokinių mokymosi stilių, darbo strategijų ir galimybių naudotis skaitmeniniais įrankiais ir šaltiniais (NETS-T IIC).
  5. Bendradarbiaukite su mokiniais, kolegomis, tėvais ir bendruomenės nariais, naudodami skaitmeninius įrankius ir šaltinius, kad pasikeistumėte informacija, pasidalintumėte mokinių pasiekimais/rezultatais ir inovacijomis (NETS-T IIIB).
  6. Naudodami įvairias skaitmeninio amžiaus laikmenas ir formatus, efektyviai perduokite mokiniams, tėvams ir kolegoms informaciją ir idėjas. (NETS-T IIIC).
  7. Naudodami į mokymą orientuotas strategijas ir užtikrindami prieigą prie atitinkamų skaitmeninių įrenginių ir šaltinių, atsižvelkite į mokinių poreikius (NETS-T IVB).
  8. Bendraudami su kolegomis ir mokiniais iš kitų kultūrų, naudodami skaitmeninio amžiaus komunikavimo ir bendradarbiavimo įrankius, plėtokite ir modeliuokite kultūrinį supratimą ir bendrą suvokimą. (NETS-T IVD).
  9. Dalyvaukite vietinėse ir globaliose mokymosi bendruomenėse, tirkite kūrybinius technologijų pritaikymus, kurių dėka gerinamas mokymasis (NETS-T VA)
  10. Demonstruodami technologijų panaudojimą, dalyvaudami priimant bendrus sprendimus ir kurdami bendruomenes, plėtokite ir skatinkite lyderystę.(NETS-T VB).


2 etapas. Pagalbinių priemonių planavimas

Į mokinį orientuotame ugdymo procese mokytojo pagalbos mokiniui šaltiniai turi būti orientyras mokiniams ir priemonė mokinius mokyti mokytis (Nanjappa & Grant, 2003). Į mokinį orientuotame ugdymo procese naudojamos šios mokymo strategijos:

  • Veikla mažose grupėse, pvz., schemų kūrimas ar pildymas, pasiskirstymas vaidmenimis, dalyvavimas kuriant scenarijus, užtikrina, kad mokiniai suprastų pagrindines sąvokas.
  • Šiuolaikiniame kontekste mokomieji projektai suteikia mokiniams galimybę formuoti(-s) žinių sistemą ir supratimą bei ugdyti(-s) svarbius gebėjimus bei įgūdžius.
  • Projekto įgyvendinimas, grindžiamas formuojamuoju vertinimu, nukreiptas į Bendrųjų programų turinio išmokimą ir 21 a. įgūdžių ugdymą.

Peržiūrėdami pagalbos šaltinių pavyzdžius, pagalvokite apie savo, kaip mokytojo ir kartu pagalbininko, mokymosi stilių. Ieškokite būdų, kurie padėtų pereiti į pedagoginės pagalbos teikėjo vaidmenį ir užtikrinti atitinkamą struktūrą, pagal kurią besimokydami jūsų mokiniai būtų aktyvesni, savarankiškesni.

  1. Peržiūrėkite pavyzdinius pristatymus, publikacijas, skaičiuokles ir interneto šaltinius, esančius kortelėje Šaltiniai, skyriuje Pagalbinės priemonės.
  2. Internete galite peržiūrėti mokytojų tinklaraščius ir vikio svetaines, kurių adresai pateikiami kortelėje Šaltiniai, skyriuje Pagalbinės priemonės.
  3. Užsirašykite idėjas, kurias randate, kad galėtumėte panaudoti jas savo pamokose.


3 etapas. Pagalbinių priemonių kūrimas

  1. Atsižvelgdami į savo projekto idėjas, sukurkite naują dokumentą, pristatymą ar internetinį šaltinį, kuriuo galėtumėte pasiremti savo pamokoje. Jei reikia, galite pritaikyti jau esamą pagalbinę medžiagą.
  2. Priklausomai nuo to, kurį technologinį įrankį išsirinksite, kurdami savąją medžiagą, pasirinkite ir peržiūrėkite šaltinius:
  3. Internetinius vikio ar tinklaraščio kūrimas – skaitykite atitinkamus tinklalapius, pateikiamus kortelės Šaltiniai skyriuje Web 20/Mokymasis bendradarbiaujant internete.
  4. Savo šaltinius palikite aplanko Projekto medžiaga aplanke projekto_pagalbine_medziaga.

2 veikla. Sėkmingas projekto įgyvendinimas

Vykdydami veiklas, baigsite rengti projekto planą ir pagalvosite apie jo įgyvendinimą.



1 etapas. Mokymo proceso planavimo užbaigimas

Dabar jau turite visų projekto plano skyrių pirminius variantus! Dar kartą atidžiai peržiūrėję ir pataisę, galėsite savo planu pasidalinti su kolegomis, o vėliau naudotis mokykloje. Vykdydami šio etapo veiklas, atnaujinsite mokymo proceso dalį ir užbaigsite savo mokomojo projekto plano santrauką.

  1. Atverkite savo mokomojo projekto planą ir projekto vertinimo kriterijų lentelę, esančius Projekto medžiagos aplanko aplanke mokomojo_projekto_planas.
  2. Užbaikite rengti projekto plano Mokymo proceso skyrių. Naudodamiesi terminais, aprašykite, kas vyks pamokose ir tarp pamokų. Nurodykite, kaip, įgyvendindami projektą, į mokymo procesą įtrauksite:
  • formalųjį ir neformalųjį vertinimą,
  • 21 a. įgūdžių ugdymą,
  • diferencijavimą,
  • mokinių savarankiškumo skatinimą ir palaikymą,
  • pagrindinį, projekto ir turinio (grįstus Bendrosiomis programomis) klausimus.
  1. Peržiūrėkite mokymo procesą, ar jis atitinka vientisumo kriterijus, ar jis racionaliai išdėstytas laike.
  2. Užbaikite savo pamokos plano santrauką, įsitikinkite, ar plane pateikiama glausta Jūsų pamokos apžvalga, ar yra visi žemiau išvardinti dalykai:
  • temos, kurios bus aptariamos;
  • pagrindinės sąvokos, kurių bus mokomasi;
  • trumpas paaiškinimas, kaip veiklos padeda mokiniams atsakyti į turinio klausimus (grįstus Bendrosiomis programomis).
  1. Peržiūrėkite likusias projekto plano dalis ir užbaikite jas.


2 etapas. Projekto sėkmingo įgyvendinimo planavimas

Kai paskutiniajame etape užbaigsite projekto plano mokymo(-si) proceso dalį, pateiksite detales, kas, įgyvendinant projektą, vyks klasėje ar už klasės ribų. Taip pat apsvarstysite, ką Jums reiks parengti, kad visos veiklos vyktų sklandžiai. Pavyzdžiui, kokios įrangos mokiniams reikės, kokius galėsite pakviesti mokytojus ar specialistus – ekspertus, kaip skirtingų veiklų metu sugrupuosite mokinius. Šiame etape apsvarstysite, ką turite parengti ir tiksliai žinoti prieš pradėdami įgyvendinti projektą, jo metu ir baigus, kad šis projektas būtų sėkmingas.

  1. Mažose grupėse pagalvokite ir pasidalinkite mintimis apie jau parengtus savo projektus, pasinaudokite pateiktais klausimais, jie pagelbės išsiaiškinti, ar šis numatytas Jūsų mokomasisi projektas bus sėkmingas:
  • Projekto pradžia, įžanga.
  • Lūkesčiai, pagrindinės užduotys ir atsakomybė.
  • Įgyvendinimas ir užbaigimas.
  • Mokyklos tvarkaraštis.
  • Mokinių lankomumas.
  • Bendradarbiavimas.
  • Grupių dydis.
  • Grupių tipai.
  • Grupių valdymas ir stebėsena.
  • Medžiagos/Įranga/IKT/Išoriniai šaltiniai/Patalpos
  • Dokumentų (failų) tvarkymas.
  • Išvykos.
  • Svečiai.
  • Papildoma pagalba (mokytojai, mokinių pagalba, darbuotojai, biblioteka / žiniasklaida).
  • Įvertinimas
  • 21 a. įgūdžiai
  • Savarankiškumas
  • Grupinis darbas


3 etapas. Valdymo priemonių sukūrimas

Patarimas. Jei mokykloje pamokoje turite galimybę sudaryti sąlygas individualiai kiekvienam mokiniui naudotis kompiuteriu, peržiūrėkite Mokinių kompiuterio naudojimo valdymas, kuris yra Šaltinių skirtuko skyriuje Individualus darbas kompiuteriu.

Šiame etape sukursite projekto valdymo dokumentą, kuris padės Jums įgyvendinti projektą.

  1. Peržiūrėkite pavyzdines valdymo priemones, esančias kortelėje Šaltiniai, skyriuje Pagalbinės priemonės. Pasižymėkite visus dokumentus, kuriuos galėtumėte panaudoti savo mokomajame projekte.
  2. Sukurkite dokumentą – projekto valdymo priemonę.
  3. Išsaugokite sukurtą dokumentą projekto medžiagos aplanko aplanke Projekto_pagalbine_medziaga.

3 veikla. Projekto visumos apžvalga

Dabar turite galimybę peržiūrėti šio kurso metu mokomajam projektui sukurtą medžiagą. Turite įvairios pagalbinėms medžiagos ir į mokinį orientuotą mokomąjį projektą, kurie padės mokiniams ugdytis 21 a. įgūdžius ir skatins jų savarankiškumą. Jums, ko gero, norisi išbandyti savo mokomąjį projektą mokykloje ir pažiūrėti, kaip reaguos mokiniai, tačiau dar turite dvi galimybes pagalvoti apie savo projektą ir jo patobulinimo galimybes.

Šiame etape Jūs vertinsite savo mokomojo projekto rinkinį. Tuomet turėsite galimybę peržiūrėti savo projektą pagal pastabas šio modulio 2-ojo etapo veikloje, o vėliau – 8 modulio pradžioje.

Pastaba. Mokomojo projekto rinkinio vertinimo įrankiai pateikiami Šaltinių skirtuko Kurso vertinimų skyriuje.

  1. Peržiūrėkite Mokomojo projekto plano atmintinė, kad identifikuotumėte trūkstamus ar nebaigtus savo projekto plano elementus, sąraše pasižymėkite visas sritis, kurias turite užbaigti ar patobulinti.
  2. Peržiūrėkite Projekto vertinimo kriterijų lentelę, kad įsitikintumėte, jog užbaigėte visus savo kuriamo projekto medžiagos rinkinio komponentus.
  3. Peržiūrėkite Projekto vertinimo kriterijų lentelę ir pažymėkite aprašymus, nusakančius Jūsų sukurtą projekto medžiagą.
  4. Remdamiesi savo įvertinimu, projekto plano pasitikrinimo lape pažymėkite pokyčius, kurių tikitės, savo projekto medžiagoje.

4 veikla. Išankstinis planavimas

Šioje veikloje atliksite galutinę savo projekto medžiagos peržiūrą. Taip pat pagalvosite apie savo profesinį tobulėjimą ir apžvelgsite interneto šaltinius mokytojams.

1 etapas. Mano mokomojo projekto medžiagos peržiūra

Remdamiesi savo mokomojo projekto ankstesnių modulių veikla, medžiagos vertinimu, atlikite reikiamus pakeitimus. Projekto rinkinį peržiūrėti galėsite ir 8 modulyje. Pristatydami projektus, turėsite galimybę iš kolegų gauti atsiliepimus ir argumentuotai išsakyti savo nuomonę apie kolegų sukurtus projektų rinkinius.

  1. Rengdamiesi mokomojo projekto rinkinio pristatymui 8 modulyje, patikrinkite Projekto vertinimo kriterijų lentelę, esančią kortelėje Šaltiniai, skyriuje Vertinimas, kad įsitikintumėte, jog užbaigėte visus projekto medžiagos rinkinio komponentus. Patikrinkite komponentų vientisumą.
  2. Atlikite reikalingus pakeitimus.


2 etapas. Profesinio tobulėjimo aptarimas

Internete galima rasti gausybę šaltinių, kurie skirti, kad mokytojai savo profesinėje srityje nuolat tobulėtų. Internete galima rasti technologinių šaltinių ir ugdymui skirtą programinę įrangą. Šiame etape turėsite rasti Jums tinkamus profesinį tobulėjimą skatinančius šaltinius, kuriais norėtumėte pasinaudoti, ir apsilankyti svetainėse, kurios siūlo paramą ir ugdymui skirtą programinę įrangą.

Studijoje, tyrusioje, veiksnius, trukdančius ir skatinančius sėkmingą IKT integravimą į bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo programas, Persky (1990) pastebėta, kad IKT naudojimas nėra lengvas, o mokėjimas efektyviai naudotis technologijomis neatsiranda per naktį. Poreikis skirti laiko tęstiniam mokymuisi atsispindi tyrimuose, atliktuose už švietimo sistemos ribų, – juose teigiama, kad darbuotojų aprūpinimas aukštosiomis technologijomis darbe galiausiai nepavyksta, jei darbuotojas negauna tinkamo ir tęstinio mokymo, pagalbos darbo vietoje (Moursund, 1992).

Be to, nuolatinės pagalbos poreikis sudaro prielaidą, kad mokytojų apmokymas turi būti tęstinis ir neapsiriboti vienkartiniais seminarais (Hawkins & MacMillan, 1993; Kinnaman, 1990; Shelton & Jones, 1996). Harvey and Purnell (1995) pabrėžė, kad mokytojai nori nuolatinių mokymų, o ne trumpalaikių programų, supažindinančių su technologijomis (cituota Brand, 1997). „Intel® Teach Essentials“ kursas – viena iš galimybių pagerinti IKT panaudojimo mokykloje įgūdžius.

Pastaba. Norėdami sužinoti apie individualų profesinį tobulėjimą naudojant kompiuterį, peržiūrėkite Profesinio tobulėjimo šaltinius, esančius kortelėje Šaltiniai, skyriuje Individualus darbas kompiuteriu.

Daug mokytojų nesugeba integruoti IKT taip efektyviai, kaip norėtų, kadangi jie dirba aplinkoje su nepakankama prieiga prie kompiuterių ir kitų IKT šaltinių. Laimei, mokyklos turi galimybių technologinę paramą gauti internete, be to, gauti finansinę paramą ar nemokamą įrangą.

  1. Peržiūrėkite šaltinį Pamąstymai apie mano karjerą, esantį Šaltinių skirtuko skyriuje Apie šį kursą.
  2. Atkreipkite dėmesį į šaltinius, kuriuos norėtumėte išsamiau panagrinėti ateityje.

Nuorodos

Brand, G. A. (1997, Winter). What research says: Training teachers for using technology. Journal of Staff Development, 19(1). Retrieved from www.nsdc.org/library/publications/jsd/brand191.cfm .

International Society for Technology in Education. (2000). Educational technology standards and performance indicators for all teachers. ISTE NETS Project. Retrieved from http://cnets.iste.org/teachers/t_stands.html .

Kinnaman, D. E. (1990). Staff development: How to build your winning team. Technology and Learning, 11(2), 24–30.

McKenzie, J. (March, 1998). The WIRED classroom. From Now On: The Educational Technology Journal, 7(6). Retrieved from http://fno.org/mar98/flotilla2.html.

Nanjappa, A., & Grant, M. M. (2003). Constructing on constructivism: The role of technology. Electronic Journal for the Integration of Technology in Education, 2(1). Retrieved from http://ejite.isuedu/Volume2No1/nanjappa.htm .

Wiggins, G., & McTighe, J. (2005). Understanding by design (expanded 2nd ed.). Alexandria, VA: Association for Supervision and Curriculum Development.


5 veikla. 7 modulio santrauka

Peržiūrėkite 7 modulio klausimus ir pagrindinius teiginius, apsvarstykite kilusias idėjas ir medžiagą, kurią galėtumėte panaudoti mokykloje, mokymo ar planavimo procese, kad pagerintumėte mokinių mokymąsi.

Modulio klausimai:

  • Kaip sukurti į mokinį orientuotą mokymosi aplinką?
  • Kaip galiu panaudoti IKT gerinant mokymo(si) praktiką?

Svarbiausi 7 modulio teiginiai:

  • Klausimų kėlimas – gero mokymo(si) pagrindas. Geri klausimai skatina prasmingus ryšius su tuo, ką atsinešame į klasę iš ankstesnių metų ir su gyvenimo patirtimi.
  • Mokytojo elgesys, klasės mikroklimatas ir projektų įgyvendinimo strategijos yra svarbios kuriant į mokinį orientuotą mokymosi aplinką.
  • Planuojant mokymo(si) procesą, numatomi išoriniai resursai, reikalingi prieš pradedant įgyvendinti projektą, jo įgyvendinimo metu ir baigus, kad projektas būtų sėkmingas.
  • Tęstinis profesinis tobulėjimas labai svarbus užtikrinant mokyklos veiklos kokybės augimą.

Kitame modulyje užbaigsite mokomojo projekto kūrimo procesą ir pristatysite savo darbą.